VIŠTOS >> Altajaus bantaminės >> Jurlovo balsingosios >> Maskvos kovinės >> Orlovo >> Pavlovo >>
Rusų barzdotosios >> Rusų kuoduotosios >> Ukrainos ausytosios
Rusų barzdotosios >> Rusų kuoduotosios >> Ukrainos ausytosios
Maskvos kovinės vištos
(Московская бойцовая)
Gaidys
|
Gaidys ir vištos
|
Vienintelė rusiška kovinių vištų veislė. Gali kilti klausimas, ką bendro turi kovinės veislės su ūkiniais paukščiais. Atsakymas toks, kad kovinės veislės - tai pačios seniausios vištų veislės. Azijoje vištos buvo prijaukintos ne dėl kiaušinių ar mėsos, o būtent dėl gaidžių kovingumo, t. y. pramogai. Kovinių veislių fiziologija panašiausia į laukinių vištų protėvių fiziologiją, jos išsaugojusios daugybę gerų laukinio protėvio savybių: stiprų skeletą ir raumenis, didelį atsparumą, fizinę jėgą, budrumą, kovingumą, stiprų perėjimo ir jauniklių priežiūros instinktą. Dėl šių priežasčių kovinės veislės labai tinka kitų kultūrinių vištų veislių adaptacinėms savybėms gerinti.
Maskvos kovinės veislės pradžia - anglų kovinės vištos, kurios buvo kryžmintos su belgų ir malajų kovinėmis vištomis. Veislė atsirado XVIII a. ir ilgus metus buvo tobulinama.
Kai kurių XIX a. paukščių augintojų nuomone - tai gražiausia ir stipriausia iš visų tuo metu Rusijoje augintų veislių. Taip pat šios vištos buvo laikomos pačiomis ištvermingiausiomis, nebijančiomis jokių šalčių, nors buvo laikomos šaltose vištidėse, nereikliomis lesalui, dedančiomis net per tokius šalčius, kai vos sudėti kiaušiniai suskyla. Tuometinėje Rusijoje ši veislė plačiai naudota vietinių ir užsieninių veislių gerinimui, atsparumo šalčiui, drėgmei ir šaltam vėjui didinimui.
XX a. antroje pusėje veislė beveik išnyko, tik pačioje amžiaus pabaigoje vėl buvo atkurta. Deja, šiuo metu vėl nieko nežinoma apie jos egzistavimą… Nors dar prieš septyniolika metų šios veislės vištų buvo nemažai, be to, tai buvo labai aukštos kokybės paukščiai.
Maskvos kovinės - stambūs paukščiai. Gaidžiai sveria 3,5 - 4 kg ir daugiau, vištos 2,8 - 3 kg. Dėslumas 70 - 100 kiaušinių per metus, kiaušinio svoris 55 - 60 g.
Maskvos kovinės veislės pradžia - anglų kovinės vištos, kurios buvo kryžmintos su belgų ir malajų kovinėmis vištomis. Veislė atsirado XVIII a. ir ilgus metus buvo tobulinama.
Kai kurių XIX a. paukščių augintojų nuomone - tai gražiausia ir stipriausia iš visų tuo metu Rusijoje augintų veislių. Taip pat šios vištos buvo laikomos pačiomis ištvermingiausiomis, nebijančiomis jokių šalčių, nors buvo laikomos šaltose vištidėse, nereikliomis lesalui, dedančiomis net per tokius šalčius, kai vos sudėti kiaušiniai suskyla. Tuometinėje Rusijoje ši veislė plačiai naudota vietinių ir užsieninių veislių gerinimui, atsparumo šalčiui, drėgmei ir šaltam vėjui didinimui.
XX a. antroje pusėje veislė beveik išnyko, tik pačioje amžiaus pabaigoje vėl buvo atkurta. Deja, šiuo metu vėl nieko nežinoma apie jos egzistavimą… Nors dar prieš septyniolika metų šios veislės vištų buvo nemažai, be to, tai buvo labai aukštos kokybės paukščiai.
Maskvos kovinės - stambūs paukščiai. Gaidžiai sveria 3,5 - 4 kg ir daugiau, vištos 2,8 - 3 kg. Dėslumas 70 - 100 kiaušinių per metus, kiaušinio svoris 55 - 60 g.
Taip atrodo vienadieniai viščiukai
Senasis standartas (1914 m.)
Galva nedidelė, užaštrinta, iš priekio suplota; snapas stiprus, ilgas, silpnai lenktas; akys didelės, raudonos; skiauterė plokščia; ausų speneliai nedideli, raudoni; kaklas ilgas; krūtinė plati, stipri; korpusas trumpas, kiaušinio formos, vertikalus; sparnai vidutinio dydžio, stiprūs; uodega vidutinio dydžio; kojos ilgos, stiprios, geltonos arba geltonai žalsvos spalvos; plunksnų danga tvirta, tanki, lygi. Yra trys pagrindiniai spalviniai variantai: riešuto spalvos, juodos ir dūmų spalvos.
Naujasis standartas (1996 m.)
Bendra išvaizda: labai didelis, tvirto kūno sudėjimo, ilgakojis ir ilgakaklis paukštis su trumpomis, tvirtai prigludusiomis plunksnomis, gana aukšto stoto, su plėšraus paukščio galva, nesutramdomos, nuožmios išraiškos. Užpakalinė kaklo, nugaros ir uodegos linijos sudaro tris lankus.
Gyvasis svoris: gaidžio 3,5 - 4 kg, vištos 2,8 - 3 kg.
Dėslumas: 80 - 100 kiaušinių per metus, lukštas silpnai kreminio atspalvio. Minimali kiaušinio masė 55 g.
Gyvasis svoris: gaidžio 3,5 - 4 kg, vištos 2,8 - 3 kg.
Dėslumas: 80 - 100 kiaušinių per metus, lukštas silpnai kreminio atspalvio. Minimali kiaušinio masė 55 g.
Gaidžio veisliniai požymiai
Galva: ilga, plati, konuso formos, kaktos kaulo antakių lankai smarkiai užkritę ant gilių akių ir suteikia veidui nuožmią išraišką. Pakaušis statmenai leidžiasi žemyn, sudarydamas pastebimą įlinkį perėjime link „karčių“ – pakilusių plunksnų viršutinėje kaklo dalyje.
Veidas ir gerklės sritis pliki, ryškiai raudonos spalvos. Veidas padengtas retais trumpais šereliais.
Snapas: storas, trumpas, smarkiai lenktas, grynai geltonos spalvos arba su rago spalvos dryžiais.
Skiauterė: avietės arba ankšties formos, tvirtai prigludusi prie galvos, randasi priekinėje kaktos kaulo dalyje.
Akys: oranžinės arba geltonos (šiaudų) spalvos.
Ausų speneliai: labai maži, raudonos spalvos.
Auskarėliai: labai maži, raudonos spalvos. Gerklės raukšlė raudona, padengta retais trumpais šereliais.
Kaklas: ilgas, plonas, stiprus, tiesiai laikomas, apaugęs siauromis smulkiomis plunksnomis. Pradedant nuo pakaušio, karčių plunksnos truputį papūstos, jų galai šiek tiek užslenka ant nugaros.
Kūnas: platus, ilgas, ovalios formos, pakankamai platus pečių srityje, laikomas pusiau vertikaliai, pastebimai atsikišusiais pečiais, siaurėjantis link uodegos, padengtas smulkiomis, tvirtai prigludusiomis plunksnomis.
Nugara: pečių srityje plati, ilga, plokščia arba legvai išgaubta, su trumpomis ir menkomis plunksnomis juosmens srityje.
Uodega: vidutinio ilgio, tvirta ir vidutiniškai pakelta virš nugaros linijos, uodegos plunksnos nelabai ilgos ir silpnai lenktos.
Pilvas: įtrauktas, šonuose neuždengtas.
Krūtinė: plati, pilna, lengvai išgaubta, krūtinkaulis gilus ir ryškus.
Sparnai: ilgi, kaulėti, platūs, laikomi aukštai, nenukarę, išsikišę pečių srityje, tvirtai prispausti prie kūno, sparnų galus šiek tiek dengia juosmens plunksnos.
Blauzdos: ilgos, storos, raumeningos, tankiai apaugę trumpomis plunksnomis, stipriai atsikišę nuo kūno. Kojos: ilgos, storos, tvirtos, padengtos lygiais blizgančiais geltonos spalvos žvynais, neplunksnuotos, su žemai esančiais stipriais pentinais.
Pirštai: keturi, ilgi, plačiai išskėsti, tiesūs, su ilgais geltonos arba geltonos su rago atspalviu spalvos, užpakalinis pirštas gerai prigludęs prie plokštumos.
Plunksnų danga: blizganti, trumpa, smulki, kieta, gerai prigludusi prie kūno, pūkų nedaug.
Vištos veisliniai požymiai. Tokie pat kaip gaidžio, įvertinant įprastus lyčių skirtumus. Neretai vištos turi pentinus.
Plunksnų dangos spalva. Veislės charakteristikoje pagrindinis dėmesys skiriamas kūno formoms, kurios turi atitikti geras kovines savybes. Plunksnų spalva turi antraeilę reikšmę. Paukščiai būna kvietinės (raudoni su juoda krūtine), tamsiai rudos, juodos, baltos, raudonai margos ir kitų spalvų.
Neleistini trūkumai: ūgis ir svoris neatitinka standarto; plunksnų danga puri; per arti vienas kito (ar besiliečiantys) keliai ir pėdos; siaura, blogai susiformavusi krūtinė; balti ausų speneliai; nestandartinė skiauterė; kuprota nugara; trumpas kaklas; trumpos kojos; trijų charakteringų kūno linijos lankų nebuvimas (kaklo, nugaros ir uodegos).
Veidas ir gerklės sritis pliki, ryškiai raudonos spalvos. Veidas padengtas retais trumpais šereliais.
Snapas: storas, trumpas, smarkiai lenktas, grynai geltonos spalvos arba su rago spalvos dryžiais.
Skiauterė: avietės arba ankšties formos, tvirtai prigludusi prie galvos, randasi priekinėje kaktos kaulo dalyje.
Akys: oranžinės arba geltonos (šiaudų) spalvos.
Ausų speneliai: labai maži, raudonos spalvos.
Auskarėliai: labai maži, raudonos spalvos. Gerklės raukšlė raudona, padengta retais trumpais šereliais.
Kaklas: ilgas, plonas, stiprus, tiesiai laikomas, apaugęs siauromis smulkiomis plunksnomis. Pradedant nuo pakaušio, karčių plunksnos truputį papūstos, jų galai šiek tiek užslenka ant nugaros.
Kūnas: platus, ilgas, ovalios formos, pakankamai platus pečių srityje, laikomas pusiau vertikaliai, pastebimai atsikišusiais pečiais, siaurėjantis link uodegos, padengtas smulkiomis, tvirtai prigludusiomis plunksnomis.
Nugara: pečių srityje plati, ilga, plokščia arba legvai išgaubta, su trumpomis ir menkomis plunksnomis juosmens srityje.
Uodega: vidutinio ilgio, tvirta ir vidutiniškai pakelta virš nugaros linijos, uodegos plunksnos nelabai ilgos ir silpnai lenktos.
Pilvas: įtrauktas, šonuose neuždengtas.
Krūtinė: plati, pilna, lengvai išgaubta, krūtinkaulis gilus ir ryškus.
Sparnai: ilgi, kaulėti, platūs, laikomi aukštai, nenukarę, išsikišę pečių srityje, tvirtai prispausti prie kūno, sparnų galus šiek tiek dengia juosmens plunksnos.
Blauzdos: ilgos, storos, raumeningos, tankiai apaugę trumpomis plunksnomis, stipriai atsikišę nuo kūno. Kojos: ilgos, storos, tvirtos, padengtos lygiais blizgančiais geltonos spalvos žvynais, neplunksnuotos, su žemai esančiais stipriais pentinais.
Pirštai: keturi, ilgi, plačiai išskėsti, tiesūs, su ilgais geltonos arba geltonos su rago atspalviu spalvos, užpakalinis pirštas gerai prigludęs prie plokštumos.
Plunksnų danga: blizganti, trumpa, smulki, kieta, gerai prigludusi prie kūno, pūkų nedaug.
Vištos veisliniai požymiai. Tokie pat kaip gaidžio, įvertinant įprastus lyčių skirtumus. Neretai vištos turi pentinus.
Plunksnų dangos spalva. Veislės charakteristikoje pagrindinis dėmesys skiriamas kūno formoms, kurios turi atitikti geras kovines savybes. Plunksnų spalva turi antraeilę reikšmę. Paukščiai būna kvietinės (raudoni su juoda krūtine), tamsiai rudos, juodos, baltos, raudonai margos ir kitų spalvų.
Neleistini trūkumai: ūgis ir svoris neatitinka standarto; plunksnų danga puri; per arti vienas kito (ar besiliečiantys) keliai ir pėdos; siaura, blogai susiformavusi krūtinė; balti ausų speneliai; nestandartinė skiauterė; kuprota nugara; trumpas kaklas; trumpos kojos; trijų charakteringų kūno linijos lankų nebuvimas (kaklo, nugaros ir uodegos).
