Rusų barzdotosios >> Rusų kuoduotosios >> Ukrainos ausytosios
Orlovo vištos
(Орловская)
Orlovo vištos stambios, gaidžiai sveria 4,5 kg ir daugiau, vištos - 2,8 - 3,2 kg. „Kovinė” stovėsena, plati kakta ir krūtinė, ilgos stiprios kojos, stambus kaklas, trumpas, lenktas, panašus į plėšraus paukščio snapas, aštrus žvilgsnis - visa tai šią vištų veislę daro išskirtine ir mėgiama tiek ūkinių, tiek dekoratyvinių paukščių augintojų tarpe. Dėslumas kaip daugumos senovinių veislių - apie 150 kiaušinių per metus. Kiaušinis sveria apie 60-65 g.
Orlovo vištos auga ilgai ir bręsta vėlai, gaidžiai tinkami veisimui tik nuo dviejų metų amžiaus. Šios veislės vištos labai ištvermingos, stiprios, atsparios šalčiui.
XX a. veislė beveik išnyko. Dabar vyksta jos atkuriamieji darbai. Šiuo metu teoriškai egzistuoja dvi Orlovo vištų populiacijos: vokiška ir rusiška. Vokiška populiacija kilusi iš paukščių, kažkada įvežtų į Vokietiją iš Rusijos ir veistų uždarai, nekryžminant su rusiškais paukščiais. Vokiški paukščiai smulkesni, trumpesnėmis kojomis ir tiesesniu snapu. Rusiška populiacija šiuo metu realiai neegzistuoja, bandoma ją atstatyti. Vis dažniau parodose pasitaiko paukščių su rusiško Orlovo bruožais: tipiška avietės uogos formos skiautere, vanagišku snapu, dideliu ūgiu ir „orloviškomis“ kūno proporcijomis. Senovės Rusijoje labiausiai buvo vertinami gaidžiai, gebantys lesti nuo pietų stalo - dabar tokio ūgio paukščiai didelė retenybė.
Kaip ūkinis paukštis Orlovo višta vertinga dėl ištvermės, didelio atsparumo ir ypatingo skonio kiaušinių. Šių vištų kiaušiniai laikomi pačiais skaniausiais iš visų rusiškų veislių. Ir, be abejo - tai tikras kiemo papuošalas dėl savo aristokratiškos, karingos išvaizdos.
Standartas (pagal 1905 m. aprašymą)
Akys blizgančios, gintarinės spalvos, po nusvirusiais antakių lankais.
Skiauterė - kaip avietės uoga, perpjauta išilgai pusiau, padengta smulkiais gumbeliais, tarp kurių auga mažos šiurkščios plunksnelės, skiauterė randasi kaktos priekyje ir užslenka ant šnervių. Ausų speneliai labai maži, uždengti bakenbardų plunksnomis. Auskarėliai pastebimi tik pas gaidį, maži, raudoni; pas vištas auskarėlių nesimato.
Barzda ir bakenbardai stipriai išsivystę, ypač pas vištas.
Kaklas pakankamai ilgas, tiesus, padengtas tankiais karčiais. Pradedant nuo pakaušio, karčių plunksnos tarsi išpūstos ir sudaro ryškų apvalų iškilimą, vadinamą „sprandu”. Prie kaklo pagrindo plunksnos gerai prigludusios, todėl prie pečių kaklas neatrodo toks storas kaip ties sprandu.
Nugara trumpa, plokščia, plati.
Krūtinė pilna, aptaki, lengvai atsikišusi.
Korpusas trumpas ir platus.
Sparnai vidutinio ilgio, stipriai prispausti išilgai šonų.
Uodega vidutinio ilgio, stovi tiesiai vertikaliai, gražiai išskleista.
Gaidžio uodegos plunksnos siauros ir neilgos, viršutinės truputį aukščiau už kitas uodegos plunksnas
Kojos ilgos, stiprios. Padai stori, padengti blizgančiais tankiais žvynais, geltonos spalvos. Tokios pat spalvos ir pirštai. Ant pirštų ir padų negali būti nė vienos net mažiausios plunksnelės.
Plunksnuotumas tvirtas, lygus. Plunksnų spalva rudai raudona arba juodai raudona, bet būna ir margų, juodų ir baltų paukščių.
Svoris: gaidžio - 8 svarai (apie 3,2 kg), vištos - 6 svarai (apie 2,4 kg).
Neleistini trūkumai: skiauterė ne avietės formos, ne geltonos kojos, ant kojų yra plunksnų, kuprota nugara, nėra sprando.
Rusiško ir vokiško tipų skirtumai (pagal B. S. Antonyčevą)
|
Vokiškas tipas |
Rusiškas tipas |
Bendra išvaizda |
Paukštis vidutinio dydžio, gerai išvystytais raumenimis, plačių pečių, stipraus skeleto, vidutinio aukščio, pasitempęs, gerai apsiplunksnavęs. |
Paukštis stambus, kovinės konstitucijos, plačių pečių, raumeningas, pusiau vertikalios stovėsenos, plėšraus žvilgsnio. |
Galva |
Vidutinio dydžio, priekinėje dalyje plati. |
Vidutinio dydžio su labai plačiu kaktos kaulu. |
Snapas |
Storas, vidutinio ilgio, silpnai lenktas, trispalvių paukščių su tamsia juostele. |
Labai storas, trumpas, smarkiai lenktas, kaip plėšraus paukščio, geltonos spalvos. |
Akių spalva |
Nuo baltai žydros iki oranžiškai raudonos. |
Nuo gintarinės iki ryškiai raudonos. |
Ausų speneliai |
Spalva neturi reikšmės, svarbu, kad būtų uždengti. |
Raudonos spalvos, uždengti bakenbardų. |
Blauzdos |
Vidutinio ilgio, gerai skiriasi nuo prigludusių kūno plunksnų. |
Ilgos, smarkiai atsikišusios nuo kūno. |
Pėdos |
Vidutinio ilgio, lygios, nuo citrininės iki oranžiškai geltonos spalvos. |
Ilgos, storos, lygios. |
Ūgis |
Vidutinis |
Didelis: gaidys 65 - 70 cm, višta 50 - 55 cm. |
Svoris |
Gaidys 3 - 3,5 kg, višta - 2,3 - 2,8 kg. |
Gaidys 4 - 4,5 kg, višta - 2,5 - 3 kg. |
Kiaušinių per metus |
140 - 160 |
100 - 110 |
Kiaušinio masė |
53 g |
60 - 62 g |
Lukšto spalva |
Nuo baltos iki rusvos. |
Nuo baltai pilkos iki baltai rožinės. |