siaurespaukstis.lt
  • ANTYS
    • Kajugos
  • VIŠTOS
    • Altajaus bantaminės
    • Asbo
    • Elando
    • Hedemoros
    • Islandijos (Vikingų)
    • Jurlovo balsingosios
    • Maskvos kovinės
    • Orlovo
    • Pavlovo
    • Rusų barzdotosios
    • Rusų kuoduotosios
    • Švedų gėlės
    • Švedų juodosios
    • Ukrainos ausytosios
  • ŽĄSYS
    • Arzamaso
    • Cholmogorų
    • Pskovo plikosios
    • Tulos kovinės
  • ————————————————
  • ŠALIA MŪSŲ
MŪSŲ VEIKLA      NAUJIENOS      DUK      KONTAKTAI  

VIŠTOS >> Altajaus bantaminės >> Jurlovo balsingosios >> Maskvos kovinės >> Orlovo >> Pavlovo >>
Rusų barzdotosios
>>
Rusų kuoduotosios >> Ukrainos ausytosios

Orlovo vištos
(Орловская)

Picture
 Gaidys
Picture
Višta (kairėje pusėje)
Tai visame pasaulyje garsi rusiška vištų veislė. Jos autorius - grafas Aleksejus Grigorjevičius Orlovas. Grafas Orlovas domėjosi kovinėmis vištų veislėmis. Manoma, kad atvežtas iš Persijos kovines vištas grafas Orlovas kryžmino su vietinėmis, norėdamas padidinti kovinių vištų atsparumą šalčiui. Toliau, veikiant vietiniam klimatui, hibridai tapo labai ištverminga ir atsparia nauja vištų veisle, kuri grafo garbei buvo pavadinta Orlovo vardu.

Orlovo vištos stambios, gaidžiai sveria 4,5 kg ir daugiau, vištos - 2,8 - 3,2 kg. „Kovinė” stovėsena, plati kakta ir krūtinė, ilgos stiprios kojos, stambus kaklas, trumpas, lenktas, panašus į plėšraus paukščio snapas, aštrus žvilgsnis - visa tai šią vištų veislę daro išskirtine ir mėgiama tiek ūkinių, tiek dekoratyvinių paukščių augintojų tarpe. Dėslumas kaip daugumos senovinių veislių - apie 150 kiaušinių per metus. Kiaušinis sveria apie 60-65 g.

Orlovo vištos auga ilgai ir bręsta vėlai, gaidžiai tinkami veisimui tik nuo dviejų metų amžiaus. Šios veislės vištos labai ištvermingos, stiprios, atsparios šalčiui.

XX a. veislė beveik išnyko. Dabar vyksta jos atkuriamieji darbai. Šiuo metu teoriškai egzistuoja dvi Orlovo vištų populiacijos: vokiška ir rusiška. Vokiška populiacija kilusi iš paukščių, kažkada įvežtų į Vokietiją iš Rusijos ir veistų uždarai, nekryžminant su rusiškais paukščiais. Vokiški paukščiai smulkesni, trumpesnėmis kojomis ir tiesesniu snapu. Rusiška populiacija šiuo metu realiai neegzistuoja, bandoma ją atstatyti. Vis dažniau parodose pasitaiko paukščių su rusiško Orlovo bruožais: tipiška avietės uogos formos skiautere, vanagišku snapu, dideliu ūgiu ir „orloviškomis“ kūno proporcijomis. Senovės Rusijoje labiausiai buvo vertinami gaidžiai, gebantys lesti nuo pietų stalo - dabar tokio ūgio paukščiai didelė retenybė.

Kaip ūkinis paukštis Orlovo višta vertinga dėl ištvermės,  didelio atsparumo ir ypatingo skonio kiaušinių. Šių vištų kiaušiniai laikomi pačiais skaniausiais iš visų rusiškų veislių. Ir, be abejo - tai tikras kiemo papuošalas dėl savo aristokratiškos, karingos išvaizdos.

Standartas (pagal 1905 m. aprašymą)

Galva vidutinio dydžio, su labai plačiu kaktos kaulu. Snapas trumpas, prie pagrindo smarkiai lenktas. Šnervės ir snapo pagrindas padengti plona rožinės spalvos odele.
Akys blizgančios, gintarinės spalvos, po nusvirusiais antakių lankais.
Skiauterė - kaip avietės uoga, perpjauta išilgai pusiau, padengta smulkiais gumbeliais, tarp kurių auga mažos šiurkščios plunksnelės, skiauterė randasi kaktos priekyje ir užslenka ant šnervių. Ausų speneliai labai maži, uždengti bakenbardų plunksnomis. Auskarėliai pastebimi tik pas gaidį, maži, raudoni; pas vištas auskarėlių nesimato.
Barzda ir bakenbardai stipriai išsivystę, ypač pas vištas.
Kaklas pakankamai ilgas, tiesus, padengtas tankiais karčiais. Pradedant nuo pakaušio, karčių plunksnos tarsi išpūstos ir sudaro ryškų apvalų iškilimą, vadinamą „sprandu”. Prie kaklo pagrindo plunksnos gerai prigludusios, todėl prie pečių kaklas neatrodo toks storas kaip ties sprandu.
Nugara trumpa, plokščia, plati.
Krūtinė pilna, aptaki, lengvai atsikišusi.
Korpusas trumpas ir platus.
Sparnai vidutinio ilgio, stipriai prispausti išilgai šonų.
Uodega vidutinio ilgio, stovi tiesiai vertikaliai, gražiai išskleista.
Gaidžio uodegos plunksnos siauros ir neilgos, viršutinės truputį aukščiau už kitas uodegos plunksnas
Kojos ilgos, stiprios. Padai stori, padengti blizgančiais tankiais žvynais, geltonos spalvos. Tokios pat spalvos ir pirštai. Ant pirštų ir padų negali būti nė vienos net mažiausios plunksnelės.
Plunksnuotumas tvirtas, lygus. Plunksnų spalva rudai raudona arba juodai raudona, bet būna ir margų, juodų ir baltų paukščių.
Svoris: gaidžio - 8 svarai (apie 3,2 kg), vištos - 6 svarai (apie 2,4 kg).
Neleistini trūkumai: skiauterė ne avietės formos, ne geltonos kojos, ant kojų yra plunksnų, kuprota nugara, nėra sprando.

Rusiško ir vokiško tipų skirtumai (pagal B. S. Antonyčevą)

 

Vokiškas tipas

Rusiškas tipas

Bendra išvaizda

Paukštis vidutinio dydžio, gerai išvystytais raumenimis, plačių pečių, stipraus skeleto, vidutinio aukščio, pasitempęs, gerai apsiplunksnavęs.

Paukštis stambus, kovinės konstitucijos, plačių pečių, raumeningas, pusiau vertikalios stovėsenos, plėšraus žvilgsnio.

Galva

Vidutinio dydžio, priekinėje dalyje plati.

Vidutinio dydžio su labai plačiu kaktos kaulu.

Snapas

Storas, vidutinio ilgio, silpnai lenktas, trispalvių paukščių su tamsia juostele.

Labai storas, trumpas, smarkiai lenktas, kaip plėšraus paukščio, geltonos spalvos.

Akių spalva

Nuo baltai žydros iki oranžiškai raudonos.

Nuo gintarinės iki ryškiai raudonos.

Ausų speneliai

Spalva neturi reikšmės, svarbu, kad būtų uždengti.

Raudonos spalvos, uždengti bakenbardų.

Blauzdos

Vidutinio ilgio, gerai skiriasi nuo prigludusių kūno plunksnų.

Ilgos, smarkiai atsikišusios nuo kūno.

Pėdos

Vidutinio ilgio, lygios, nuo citrininės iki oranžiškai geltonos spalvos.

Ilgos, storos, lygios.

Ūgis

Vidutinis

Didelis: gaidys 65 - 70 cm,

višta 50 - 55 cm.

Svoris

Gaidys 3 - 3,5 kg,

višta - 2,3 - 2,8 kg.

Gaidys 4 - 4,5 kg,

višta - 2,5 - 3 kg.

Kiaušinių per metus

140 - 160

100 - 110

Kiaušinio masė

53 g

60 - 62 g

Lukšto spalva

Nuo baltos iki rusvos.

Nuo baltai pilkos iki baltai rožinės.

 

Powered by Create your own unique website with customizable templates.